Virginijus Sinkevičius : jei Saulius Skvernelis būtų Seimo pirmininkas arba premjeras , būtų traukęsis

diena.lt · Feb 23, 2026 · Collected from GDELT

Full Article

Taip politikas kalbėjo po to, kai S. Skvernelis paskelbė liekantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku, nepaisant suteikto statuso ir jo namuose bei kabinete Seime atliktų kratų tiriant galimą korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. „Jeigu šiandien Saulius Skvernelis būtų buvęs ministras pirmininkas ar Seimo pirmininkas, netgi ministras, aš net neabejoju, kad jis būtų padėjęs pareiškimą ir pasitraukęs iš pareigų“, – interviu BNS pirmadienį sakė V. Sinkevičius. Pasak jo, visi demokratų valdybos nariai pareiškė pasitikėjimą S. Skverneliu, o toliau partija sprendimus priiminės vadovaudamiesi faktais. Pats demokratų lyderis pirmadienį kartojo nepadaręs nieko neteisėto. Anot V. Sinkevičiaus, partijos pirmininkas nėra išrinktas rinkimuose, todėl pasitikėjimą arba nepasitikėjimą juo turi reikšti partiečiai, o ne visuomenė. Jis pridūrė, kad demokratai nenori „mėtytis žmonėmis“ po kiekvieno užduoto klausimo, o prokurorai gali klysti. Asmuo kaip specialusis liudytojas apklausiamas, kai teisėsauga domisi jo paties veiksmais, tačiau turimų duomenų pateikti įtarimus dėl jo veiksmų nėra arba to neįmanoma padaryti dėl asmens turimos teisinės neliečiamybės. Pagal Konstituciją, Seimo nariai baudžiamojon atsakomybėn gali būti patraukti tik gavus Seimo leidimą. Demokratas, buvęs Seimo narys Vytautas Bakas pirmadienį po partijos valdybos posėdžio pranešė palikęs partiją, argumentuodamas, kad S. Skverneliui likus pirmininku politinė jėga neišlaikė testo deklaruotoms vertybėms. V. Sinkevičius tvirtino, kad V. Bakas jau kurį laiką nebuvo aktyvus partijos narys ir buvo nusivylęs vieta Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše per 2024 metų Seimo rinkimus. – Gal pradžiai galėtumėte papasakoti, kaip atrodė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos posėdis. Buvo punktas aptarti politinę situaciją, bet suprantu, kad tokio klausimo dėl nepasitikėjimo pirmininku partiečiai nekėlė. Tai buvo paties Sauliaus Skvernelio apsisprendimas likti? – Tai buvo planinė valdyba, skirta savivaldos rinkimams ir pasitvirtinti tvarkas, kurias mes, beje, sėkmingai ir pasitvirtinome. O be jokios abejonės, negalima buvo ignoruoti to klausimo, susijusio su Sauliumi Skverneliu ir atliekamu tyrimu. Jis buvo įtrauktas kaip papildomas, paskutiniu momentu, kad padarytume tą aptarimą. Neturiu pranešti kokių nors naujovių, siurprizų, nes bendruomenė kaip palaikė pirmininką, taip ir palaiko. Faktinių aplinkybių naujų neatsirado. Sauliui Skverneliui jokie kaltinimai nėra pareikšti. Partijos pozicija išlieka nuosekli – nulinė tolerancija korupcijai. O kas liečia patį Saulių Skvernelį ir tas aplinkybes, kurias tikrina dabar prokuratūra atlikdama tyrimą, jis taip pat pasakė labai aiškiai: jis su teisėsauga bendradarbiaus ir į klausimus atsakys. Po apklausos jo netgi statusas pasikeitė – jis nebėra specialusis liudytojas. Partijos pozicija išlieka nuosekli – nulinė tolerancija korupcijai. – Čia patikslinsime, kad specialusis liudytojas kaip statusas galioja vienai apklausai. Tai tą turite omenyje? – Taip. – Minite nulinę toleranciją korupcijai, tai kaip sprendimas likti partijos pirmininkui, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas korupcijos byloje, atitinka nulinę korupcijos toleranciją? – Šiuo atveju jokie kaltinimai nėra pateikti. Prokuroras pats spaudos konferencijoje labai aiškiai įvardijo, kad tikrinamos aplinkybės yra labai plačiame tyrime ir nėra susijusios su politikų veiksmais. Mes tikrai gerbiame institucijų darbą ir aš tikiu, kad jos atliks šį tyrimą objektyviai. Mūsų interesas, kad tai vyktų kuo greičiau, bet turbūt tai yra neįmanoma ir tai visiškai nepriklauso nuo Sauliaus Skvernelio. Bet mes turime likti prie to fakto, kad jokie kaltinimai nėra pateikti, jokie įtarimai nėra pateikti. Pasakyti, kad tai prasilenkia su ta nuline tolerancija korupcijai – taip pat neįmanoma. – Kovo 10-ą prasidės Seimo sesija ir, kaip žinia, Seimo nariai turi teisinę neliečiamybę, kol parlamentas jos nepanaikino. Ar jūs tos kovo 10-osios laukiate kaip ant parako statinės? – Tikrai ne. Mes ruošiamės Seimo sesijai. Akivaizdu, kad valstybėje yra daug iššūkių, pradedant galų gale Kapčiamiesčio bendruomene, kuriai akivaizdu, kad trūko dėmesio. Man labai keista, kai premjerė randa penkias dienas praleisti Milane, bet nesusitikti su Kapčiamiesčio bendruomene, kur, man atrodo, reikia būtent vyriausybinio požiūrio, kur ne vienas krašto apsaugos ministras turi atsakyti į klausimus, bet Vyriausybė bendrai. Lygiai tas pats dėl šildymo sąskaitų, kur žmonės šokiruoti buvo. Aš nieko negirdžiu, kas būtų daroma dėl kitos žiemos. Mes nekalbame apie energetinį efektyvumą, kur Europos Sąjungoje mes atrodome vieni prasčiausių. Galų gale stringame su renovacija. Savivaldoje girdėjau iš energetikos ministro priemonę dėl katilų atnaujinimo, bet ar tai iš tiesų padės sumažinti gyventojams sąskaitas kitą žiemą, nes šiai jau reikėjo pasiruošti. Mes ruošiamės visiškai normaliai Seimo sesijai. O tyrimui jokios įtakos mes neturime. Esame šį klausimą atsakę – jeigu prokurorė kreiptųsi dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo, jei to reikėtų, mes palaikytume jos kreipimąsi. – O ar jūs pats esate sau atsakęs į klausimą, ką darytumėte kaip partija, jei kalbėtume apie pasitikėjimą pirmininku? – Mes nenorime užbėgti jokiems scenarijams už akių, nes o kas bus, jeigu nieko nebus? Ar kas nors ateis ir atsiprašys Sauliaus Skvernelio? Turbūt ne, o politikui žala automatiškai yra padaryta, nes dalis visuomenės tave jau nuteisė. Tai nebėkime už akių jokiems įvykiams, likime prie faktinių aplinkybių, nes kiekviena byla yra skirtinga. Čia netgi tarp pono (Kazio – BNS) Starkevičiaus ir Sauliaus Skvernelio neįmanoma dėti lygybės ženklo, nes yra visiškai kitas santykis su tarnyba, su tuo pačiu žemės ūkiu. Mes turime sulaukti tolesnės komunikacijos iš prokuratūros ir nuo to atsispirti. Dabar bet koks mūsų kalbėjimas gali būti traktuojamas kaip spaudimas institucijoms, o aš mažiausiai to norėčiau. – Tarnybinis santykis skiriasi Kazio Starkevičiaus su Augalininkystės tarnyba ir Sauliaus Skvernelio, bet kito santykio juk mes nežinome – ar buvo asmeninis, ar kitoks. Jūs žinote gal? – Čia klausimas pačiam Sauliui Skverneliui, bet patarėja dirbo su Sauliumi Skverneliu dešimt mėnesių Seime. Tai tas dalykiškas santykis ir buvo. Akivaizdu, kokią pamoką ateičiai mes visi turime išmokti – žmonės, dirbantys politinio pasitikėjimo komandoje, negali eiti jokių kitų papildomų pareigų. Kad ir kaip sudėtinga būtų, reikia ieškoti sprendimo, nes iš to vėliau gali kilti interesų konfliktai. – Šito ir norėjau paklausti. Turite omenyje situaciją, kai Agnė Silickienė buvo ir tarnybos darbuotoja, ir Sauliaus Skvernelio patarėja? – Taip. – Tuo metu jums nekilo klausimas, kodėl taip yra? – Aš net to nežinojau. Kiekvienas Seimo narys turi savo politinio pasitikėjimo komandą. Yra keli žmonės, kurie bendresni, gal labiau į frakcijos darbą gilinasi. Bet realiai žmonės turi vienmandates ir tu tikrai nežinai, kas pas ką dirba ir ar turi papildomų veiklų. Tai yra visiškai asmeninis susitarimas su pačiu Seimo nariu, partija čia tikrai neįsitraukia. Akivaizdu, kad ateityje turėsime pagalvoti apie didesnę kontrolę arba bent jau patys Seimo nariai, kad pasižiūrėtų ir įvertintų tą artimiausią aplinką. – Tai jūs nežinojote, kad Agnė Silickienė buvo ir Augalininkystės tarnybos darbuotoja, ir Sauliaus Skvernelio patarėja? – Ne, aš nežinojau. – Ji nebuvo arti partijos? – Nebuvo. Girdėjau daug (teiginių – BNS), kad čia vos ne dešinioji Skvernelio ranka – tikrai ne, bent jau partijos formate tikrai ne. Aš nežinojau, bet abejoju, ar ir kiti kolegos žinojo. – Kaip atrodė valdybos posėdis? Ką jame sakė Saulius Skvernelis? Klausiu, nes Saulius Skvernelis su mumis pastarosiomis savaitėmis nelabai kalba, bet turbūt kalba su jumis. – Jis labai atvirai pasidalijo ta situacija, pasidalijo savo žmogiška jausena. Pagrindinis klausimas ir intriga buvo (...) kaip jis pats jaučiasi – ar jis gali eiti pirmininko pareigas. Tai jis pasidalijo jausena, kas yra įvykę, kokie procesiniai veiksmai byloje įvykę. Tiesa sakant, iš pasisakiusiųjų buvo išsakytas tik palaikymas. – Neatsirado nė vieno, kuris pasakytų, kad pirmininkas turėtų kitaip elgtis? – Ne, neatsirado. Manau, tai susiję su tuo, kad pirmininkui nepareikšti įtarimai. Iš to, ką girdėjome iš prokuroro, ta „politinio palankumo“ formuluotė – turbūt mes tik ateityje sužinosime, ką tai iš tiesų reiškia. Tai irgi tam tikras precedentas, nesame jos girdėję anksčiau. Šiuo atveju žmonės nesupranta iki galo ir tada lieka daug vietos interpretacijai. – O Saulius Skvernelis ar supranta? – Man atrodo, jis yra pasakęs, kad gerbia institucijų darbą, bet ar galima buvo pasielgti kitaip, vietoj kratų įvykdyti poėmius, tai jis būtų pats atnešęs tuos telefonus ir kompiuterius aplinkybių nustatymui, bet vėlgi institucijos pasirenka metodus, kaip atlieka tyrimą, kad jį padarytų kuo greičiau. Mes turime gerbti tuos pasirinkimus, kokie jie bebūtų mums nepatogūs kaip politikams, kurių pagrindinis turtas yra reputacija. – S. Skvernelis matė ir kratos orderį, ir prokuroro nutarimą apklausti jį specialiuoju liudytoju, galiausiai buvo apklaustas, todėl turbūt akivaizdu, kad žino informacijos apie šį tyrimą daugiau negu kratų dieną. Ar jis pasidalijo su jumis detalėmis? – Ne. Jis pasirašė, kad negali kalbėti apie bylą. Mums žinoma tiek pat, kiek ir jums, tiesa sakant, mes daugiau sužinome iš jūsų. – Ar Vytautas Bakas yra demokratų valdyboje? – Ne. – Ar jums naujiena, kad Vytautas Bakas pasitraukė iš partijos? – Naujiena, bet kad tai visiškai mane nustebintų – ne. Vytautas Bakas jau einant į Seimo rinkimus, aš manau, buvo nusivylęs savo vieta reitinge, jis buvo labai smarkiai atsitraukęs nuo partijos, o po Seimo rinkimų apskritai iš tokios aktyvios rolės buvo pasitraukęs. Partija yra bendruomenė, čia kiekvienas laukiamas, visada gaila, kai žmonės išeina. Bet tai yra atvira bendruomenė – vieni ateina, kiti išeina. Faktas tas, kad šiandien daugiau atėjo narių į demokratus, negu išėjo. – Čia nuo kada? – Per tas pastarąsias dvi sa