Kur mus veda botų karai ?

diena.lt · Feb 22, 2026 · Collected from GDELT

Full Article

Ši istorija atskleidžia platesnį reiškinį – politiniai ir kultūriniai karai vis labiau persikelia į socialinius tinklus, kur blokuojamos paskyros, organizuojamos koordinuotos puolimo kampanijos, naudojami botai ir netikros paskyros, manipuliuojama informacijos srautais. Apie tai, kiek skaidrūs yra socialiniai tinklai ir kokios manipuliacijos juose vyksta, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo komunikacijos ekspertai Mindaugas Lapinskas (toliau – M. L.) ir Arūnas Pemkus (toliau – A. P.), vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (toliau – S. M.) ir viešosios įstaigos „Debunk EU“ vadovas Viktoras Daukšas (toliau – V. D.). – Po skambių antraščių buvo galima susidaryti įspūdį, kad S. Malinauskas eina į politiką. Ar 2028 m. pamatysime naują partiją? – S. M.: Suprantu, kad kalbėjausi su savo draugu ir kolega Tadu Ignatavičiumi. Jis pristatė apklausą, kurioje buvo kandidatai į prezidentus, ir, suprantu, kad aš turiu penkių procentų palaikymą. Aš pasijuokiau – nežinau, tai daug ar mažai. Jis paklausė, ar nežadu kandidatuoti. Atsakiau, kad tikrai ne, tačiau kaip vaizdo tinklaraštininkas tikrai palaikyčiau politinę jėgą, kuri būtų skaidri ir sąžininga, jeigu matyčiau politinį lyderį, kuriam tai būtų svarbu visų vykstančių įvykių kontekste. O antraštėje buvo parašyta, kad įsitrauksiu į Seimo rinkimus arba į politiką. Galite būti ramūs – to nedarysiu. Tai būtų nesąžininga. Pavyzdžiui, Ignas Vėgėlė kažkada žadėjo tikrai neiti į politiką, nors aiškiai matėsi, kad viską darė prezidento rinkimams, ir paskutiniu momentu savo nuomonę pakeitė. Aš taip nesielgsiu ir galite dėl to būti visiškai ramūs. Būtų nesąžininga, turint tokią auditoriją, elgtis kaip politikui ir bandyti eiti į Seimo ar kitokius rinkimus. Visada sąžiningai pasakau, už ką balsuoju, ir dažnai pasirenku vis kitas politines partijas. Būtų nesąžininga, turint tokią auditoriją, elgtis kaip politikui ir bandyti eiti į Seimo ar kitokius rinkimus. Manau, kad tai tema, apie kurią neverta diskutuoti, nes iš to vis tiek nieko nebus. Žymiai įdomiau, kas vyksta kalbant apie mūsų politikus, apie tą patį Remigijų Žemaitaitį, nors apie jį nesinori kalbėti. Matome, kad dabar vyksta tikri karai, kalbant apie kritikus, kuriuos bandoma užčiaupti. Nors su K. Žukausku turėjome ne vieną konfliktą, esu visiškai jo pusėje. Tokiais atvejais visada palaikyčiau tuos, kuriuos politikai skriaudžia, o ne pats eičiau į politiką. – Kokie klausimai jums kyla dėl K. Žukausko eksperimentų ir jų pasekmių? – M. L.: Apsimetinėti, skambinėti ir panašiai nėra etiška – gal juokinga, gal kažkas kažkokias kovas kovoja. Bet koks kvailys aukos oficialiai pinigus, kad po to K. Žukauskas ar Rūta Janutienė, o gal dar kas nors, gavęs numerį, galėtų skambinėti – ar jų parankiniai. Ir skambins ne tik „Nemuno aušros“ finansiniams rėmėjams, bet ir bet kokiems kitiems. Pavyzdžiui, apsimeskime S. Malinausko kanalu ir skambinėkime žmonėms, siūlydami susitikti prie Katedros. Nuo tokių mulkinimų prasideda visuomenės pasitikėjimo erozija. Nuo tokių mulkinimų prasideda visuomenės pasitikėjimo erozija. Kitas dalykas – tie sutapimai atrodo keisti: ir sumos, ir jų dydis. Įsivaizduokite – tik ką įsisteigusi partija ir staiga pradeda gauti tokius pinigus. Kas darosi žmogaus galvoje, kuris aukoja penkis tūkstančius eurų, kai visiškai neaišku, kas bus ir panašiai? Aišku, tai keista. Kai K. Žukauskas parašo tokius straipsnius ir pateikia tokią informaciją – viskas čia gerai. Kas būtų blogai? Pradėti kritikuoti prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (toliau – FNTT) ar Vyriausiąją rinkimų komisiją (toliau – VRK), ir kalbėti apie tai, kad per kelias minutes buvo sužiūrėti sutapimai, o jie, žiopliai, nesugebėjo nieko surasti. Ši dalis būtų labai bloga. Jei, remiantis tokia informacija, tarnybos pradėtų baudžiamąją bylą ir, neduok Dieve, ta byla subliukštų, tada būtų dar didesnės problemos, nes R. Žemaitaitis iškeltų dar didesnę vėliavą. – A. P.: Jei teisėsauga neatlieka savo darbo, visuomenė ir žurnalistai turi imtis tam tikrų veiksmų. Manau, kad teisėsauga turėtų iki galo patikrinti ir galutinai pasakyti – yra ar nėra nusižengimų. Jeigu atsiranda tokie žurnalistai kaip K. Žukauskas, reiškia, vis dėlto yra įtarimų, kad kažkas galėtų būti. Kitas klausimas susijęs su etiškumu. Kaip turi bendrauti aukotojas ar rėmėjas su politine partija? Pats esu dirbęs ne vienoje rinkimų kampanijoje, yra tekę prižiūrėti finansus – su kiekviena partija yra tam tikrų silpnų vietų. – Kaip apibūdintumėte, kas yra K. Žukauskas? – M. L.: Jis yra visuomeninis politinis aktyvistas. Su R. Žemaitaičiu kovoja visuomenės nuomonės lauke. R. Žemaitaitis jam atsako lygiai tomis pačiomis priemonėmis, kokias naudoja K. Žukauskas – botais ir panašiais dalykais. Šia prasme jie yra lygūs. R. Žemaitaitis kol kas nesiėmė jokių politinių ar policinių represijų prieš jį. – Ar sutiktumėte, kad dėl teisėsaugos trūkstamų resursų spragas užpildo tokie aktyvistai? – S. M.: Iš tos informacijos, kurią turiu, galiu pasakyti, kad „Nemuno aušra“ daug kartų pažeidinėjo partijų finansavimo įstatymą. Pats dirbau Vyriausybėje, kai mes griežtinome šias tvarkas. Iš tos informacijos, kurią turiu, galiu pasakyti, kad „Nemuno aušra“ daug kartų pažeidinėjo partijų finansavimo įstatymą. Ką gali padaryti K. Žukauskas, ko negali padaryti teisėsauga? Jeigu policija, prokuratūra, STT arba FNTT apsimestų partijos buhalterės atstove ir paskambintų partijos rėmėjui, sakydami, kad nori pasiaiškinti, ir pasiūlytų privežti bei paduoti grynais 2000 eurų, o paskui tie pinigai būtų pervesti kaip auka partijai, tai būtų įstatymo pažeidimas – tai būtų provokavimas. Įstatymas neleidžia pasiūlyti kyšio ar padaryti neteisėto žingsnio, o paskui, asmeniui sutikus, sakyti: „Žiūrėkite, įrodžiau nusikaltimą.“ Asmuo gali sutikti dėl daugelio priežasčių: gal bijo, kad jam kažkas bus, jei nesutiks, gal nesupranta atsakomybės, gal galvoja, kad taip įsiteiks centrinei partijos valdžiai, kuri vėliau pasiūlys postą. Šiuo atveju K. Žukauskas parodė, kad tai, kas akivaizdu, – pas R. Žemaitaitį yra labai daug žmonių, linkusių laužyti įstatymą. Šiuo atveju K. Žukauskas parodė, kad tai, kas akivaizdu, – pas R. Žemaitaitį yra labai daug žmonių, linkusių laužyti įstatymą. STT buvo pradėtas tyrimas dėl neteisėto finansavimo ir jis nutrauktas, nesurinkus įrodymų. Tačiau tų įrodymų palaipsniui vis daugėja: R. Žemaitaitis politikoje elgiasi taip, kaip ir savo retorikoje – kaip teismo pripažintas nusikaltėlis, toks jis ir yra. – Ar tikslas pateisina priemones? – V. D.: Ar tai teisėta, ar ne, iš esmės nustato Lietuvos institucijos ir įstatymai. Kiek girdžiu, kiek institucijos atliko tyrimų, kažko neteisėto nebuvo nustatyta. Yra riba tarp satyros ir teisėtumo. Mes esame tyrę atvejus, kai su Kremliumi siejami nuomonės formuotojai, naudodami dirbtinį intelektą ir apsimesdami kitų šalių vadovais, skambina kandidatams rinkimų metu. Kai kurie tai vadindavo trolinimu ar nuomonės formuotojų kuriamu turiniu, bet vėliau paaiškėjo, kad šie influenceriai buvo apmokami tiesiogiai iš „Gazprom“. Puikiai žinome, su kuo susijusi ši bendrovė – su Vladimiru Putinu. Suprantame, kad tai sukonstruota diskreditacijos kampanija, nes visada skambinama labai specifiniams asmenims, kuriuos būtų naudinga eliminuoti. Tai aiškiai organizuota schema, kurios tikslas – diskredituoti ir sunaikinti oponentus. Šiuo atveju tai, ką daro K. Žukauskas, – jis tiria, analizuoja, skelbia išanalizuotą informaciją ir tokiu būdu bando apibendrinti bei nustatyti, ar yra klausimų keliančių dalykų, ar finansavimas tikrai skaidrus. Pati VRK skelbia, kad bent dalis pinigų buvo abejotino skaidrumo. Tolimesni tyrimai skatina įsitraukimą. Akivaizdu, kad „Nemuno aušros“ atstovams tas tyrimas yra nepalankus ir nepatogus – komunikacija jiems nepatogi. Kokios to pasekmės? Akivaizdu, kad „Nemuno aušros“ atstovams tas tyrimas yra nepalankus ir nepatogus – komunikacija jiems nepatogi. Kad imtasi veiksmų sustabdyti K. Žukausko komunikaciją, yra akivaizdu: masinis pranešinėjimas, nelogiškai užblokuotos ar apribotos paskyros dėl tariamo kibernetinio saugumo ir panašiai. Tokius atvejus matėme ir anksčiau. Kai nuomonės formuotojai 2022, 2023 ir 2024 m. rinko pinigus paramai Ukrainai, dešimtys jų buvo apriboti ar užblokuoti, jų matomumas sumažintas. Kaip vėliau išaiškėjo, tai buvo Z patriotai, dalyvaujantys „Telegram“ grupėse Rusijoje. Ten aiškiai dalijamos užduotys: kiekvieną dieną žmonės prisijungia, botas paskirsto užduotis, ką tie Z patriotai turi pranešti. „Meta“ socialinis tinklas teigia, kad masinis pranešimas neveikia, nors reali patirtis rodo, kad veikia. Tai, kas vyko šią savaitę – žmonės, kurie dalijosi K. Žukausko skelbiama informacija, taip pat buvo apriboti. Sakyčiau, kad tai pakankamai plataus masto incidentas. Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše: