Įspėjama apie augantį branduolinį pavojų Artimuosiuose Rytuose : ar galėtų paveikti Europą ?

lrt.lt · Mar 2, 2026 · Collected from GDELT

Full Article

Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi perspėjo apie branduolinės avarijos pavojų, keliamą didėjančios karinės konfrontacijos Artimuosiuose Rytuose. „Visi su nerimu stebime karines atakas Irano Islamo Respublikoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – pirmadienį sakė R. Grossi. „Negalime atmesti galimo radiologinio išmetimo su rimtais padariniais, įskaitant būtinybę evakuoti teritorijas, didesnes nei didieji miestai“, – pareiškė jis. Kol kas nėra jokių požymių, kad per tebesitęsiančias Izraelio ir JAV atakas Irano branduoliniai objektai būtų apgadinti ar nukentėję, sakė jis. Ar kiltų pavojus Europai? Šiuo metu Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti šalis, kuri sodrina uraną iki 60 proc. Remiantis JAV Karo studijų instituto (ISW) informacija, Iranas gali turėti 408,6 kg itin prisodrinto urano, ir jei jis būtų sodrinamas toliau, teoriškai šio kiekio pakaktų pagaminti daugiau nei devynias branduolines bombas. Gamtoje uranas egzistuoja kaip dviejų pagrindinių izotopų mišinys: urano-238 (U-238), kuris sudaro didžiąją dalį natūralaus urano, ir urano-235 (U-235), kurio yra tik apie 0,7 proc., bet jis yra skilimo reakcijoms tinkamas. Todėl šalys, turinčios branduolinių ambicijų, pirmiausia turi padidinti U-235 kiekį urane, anksčiau LRT.lt komentavo fizikė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė. Pastarasis procesas yra vadinamas urano sodrinimu – ši sąvoka buvo dažnai minima pernai birželį vykusio Izraelio ir Irano karo metu. Siekdami sustabdyti Iraną nuo branduolinių ginklų kūrimo, 2025 m. birželio 13 d. Izraelis ir JAV atakavo šalies sunkiojo vandens reaktorių, kuriame galimai gaminamas plutonis, 2 urano sodrinimo ir vieną urano konversijos (sodrinimui paruošia uraną, bet pats nesodrina) gamyklas. Abiejų šalių operacijos apgadino branduolinius objektus bei patekimo į juos kelius. Pentagono teigimu, Irano branduolinę programą pavyko atitolinti 2 metais. Kaip aiškina M. Mackoit-Sinkevičienė, išpuoliai prieš urano sodrinimo objektus Irane nesukelia tokios didelės rizikos aplinkai, kaip, pavyzdžiui, avarija atominėje elektrinėje. Didžiausia galima grėsmė yra lokalus užterštumas – tiek radiologinis, tiek cheminis, kurį gali sukelti sodrinimo procese naudojamos medžiagos. „Pagrindinė rizika kyla dėl urano heksafluorido (UF₆) dujų, į kurias uranas paverčiamas, kad galėtų būti sodrinamas centrifugose. Šios dujos yra labai toksiškos ir korozinės, o patekusios į drėgną orą jos reaguoja su vandens garais ir sudaro vandenilio fluorido bei urano oksido junginius, kurie yra pavojingi kvėpavimo takams ir gali sukelti cheminį apsinuodijimą. Laimė, UF₆ yra sunki molekulė, todėl ji linkusi pasklisti lokaliai ir neplinta dideliais atstumais“, – LRT.lt sakė mokslininkė. Anot fizikės svarbu ir tai, kad pats sodrinimo procesas nesukelia branduolinių skilimo reakcijų, todėl jame neatsiranda ypač pavojingų skilimo produktų, kurie dažniausiai kelia ilgalaikį pavojų reaktorių avarijų metu. Pašnekovės teigimu, situacija būtų kur kas pavojingesnė, jei Izraelio ir JAV atakos būtų nukreiptos prieš Irane esančią Bušehro atominę elektrinę. „Tiesioginis smūgis į veikiantį branduolinį reaktorių arba elektros tiekimo nutraukimas galėtų sukelti reaktoriaus branduolio išsilydymą, kaip nutiko Fukušimoje ar Čornobylyje. Tokiu atveju į aplinką patektų didžiulis kiekis radioaktyviųjų skilimo produktų ir reikėtų evakuoti gyventojus šimtų kilometrų spinduliu“, – įspėja dr. M. Mackoit-Sinkevičienė. Visgi mokslininkė patikina, kad plataus masto ir ilgalaikė radioaktyvioji tarša Europoje sprogus Bušehro atominei elektrinei yra mažai tikėtina. Pavojų kelia ne tik Irane esantys objektai Visgi paminėtina, kad TATENA vadovas Rafaelis Grossi taip pat perspėjo apie padidėjusią branduolinio saugumo riziką visame regione ir pabrėžė, kad kelios kitos Persijos įlankos šalys, turinčios branduolinių objektų, taip pat apšaudomos per Irano atsakomąsias atakas. „Todėl raginame laikytis didžiausio santūrumo visose karinėse operacijose“, – sakė jis. R. Grossi atkreipė dėmesį į branduolinius reaktorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje ir Sirijoje bei pridūrė, kad daugelis kitų Artimųjų Rytų šalių taip pat turi branduolinių technologijų.