Sinkevičius apie santykių su Kinija normalizavimą : tai yra Vyriausybės įsipareigojimas

lrt.lt · Feb 20, 2026 · Collected from GDELT

Full Article

Kilus diskusijoms dėl santykių su Pekinu, kurie pašlijo Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, atkūrimo, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina, jog santykių su Kinija normalizavimas yra numatytas Vyriausybės programoje, tad to ignoruoti esą nevalia. „Tas punktas yra Vyriausybės programoje. Tai nėra Ingos Ruginienės, M. Sinkevičiaus ar kažkokių vietos valdžios aktorių išsigalvojimas. Tai yra Vyriausybės įsipareigojimas turėti arba atstatyti diplomatinius santykius su Kinija iki to Europos Sąjungos (ES) lygio“, – penktadienį Eltai sakė politikas. „Kartais girdžiu kritiką, kad ta Kinija yra visiškas tabu. Aš suprantu, kad oponentai bando pasakyti, kad reiktų nevykdyti Vyriausybės programos. Man, kaip politikui, tai nėra priimtina“, – akcentavo jis. Tuo metu su Taivanu, M. Sinkevičiaus teigimu, pavesta kontaktuoti užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. „Užsienio reikalų ministerijai (URM) suformuotas uždavinys kalbėtis su Taivanu. Mano žiniomis, konstatuojama, kad lūkesčiai, atidarius Taivano ofisą Lietuvoje, buvo didesni (…) – visuomenė buvo informuota apie lustų gamybą, apie milijardines investicijas. Matyt, tie lūkesčiai kol kas neišsipildė. Gal jie pakeliui, gal tie lūkesčiai dar išsipildys“, – sakė LSDP vadovas. „Žinau, kad užsienio reikalų ministras (…) yra įpareigotas kalbėtis su Taivano puse“, – kalbėjo M. Sinkevičius. Ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas. Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus. Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija. Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu. G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys. LSDP lyderis: jei Paluckas jaustų, kad situacija kryps į nepalankią pusę – tikiu, jog nelaikytų partijos įkaitais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklaustas ekspremjeras Gintautas Paluckas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nelaikytų įkaitais, jei jaustų, kad tyrimas krypsta į jam nepalankią pusę, sako socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius. „Moralės dedamąją, apie kurią girdžiu, apeliuočiau į patį G. Palucką. Jis geriausiai žino, kas buvo praeityje, žino situaciją, tyrimo dalykus, kurių viešai atskleisti negali. Jeigu jis jaustų ar turėtų įsivaizdavimą, kad situacija kryps į jam nepalankią pusę – tikėčiau, kad jis nelaikys partijos įkaitais“, – Eltai teigė M. Sinkevičius. Todėl Socialdemokratų partijos pirmininkas pabrėžia – kol G. Paluckui nėra pareikšti įtarimai, pagal LSDP įstatus jis narystės stabdyti neprivalo. „Buvo įvairių politinių vertinimų iš socialdemokratų lyderių. Kai situacija tokia, aš vis tik linkęs žiūrėti į organizacijos dokumentus – mūsų Bibliją. Joje sakoma, kad asmuo turi stabdyti narystę, jeigu jam yra pareikšti įtarimai. Tyrimas nėra šioje fazėje, G. Paluckas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju“, – dėstė M. Sinkevičius. „Kol kas ar G. Paluckas, ar Petraitis, ar Antanaitis – aš linkęs nedaryti kažkokių išimčių ar eskaluoti labiau nei yra mūsų partijos dokumentuose. Jeigu situacija keisis, eskaluosis į blogąją pusę – tada neišvengiamai reikės kalbėti ar apie narystę partijoje, ar veiklą parlamente“, – pridūrė jis. Be to, M. Sinkevičius tikina pats bendravęs su G. Palucku po jo apklausos STT. „Teko trumpai bendrauti pokalbio metu po apklausos, jis teigė, kad sėkmingai atsakė ir pateikė paaiškinimus tyrėjui ir mano, kad ta situacija deeskaluosis, o ne eskaluosis“, – sakė politikas. Anksčiau šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad G. Paluckas nusipelnytų pagarbos, jeigu kilusias teisines problemas nutartų išspręsti suspendavęs narystę partijoje. Pasak jo, tai būtų moralinis problemos sprendimo būdas. Tuo metu ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad ekspremjeras turėtų apsvarstyti savo narystės LSDP stabdymą, tačiau vėliau patikino, kad sprendimą politikas gali priimti pats. Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį Eltai teigė, kad tam tikras G. Palucko atsiribojimas nuo partinės veiklos apsaugotų LSDP nuo galimai metamo šešėlio. Pats ekspremjeras sakė esąs ramus bei tikino, jog įvertins tiek I. Ruginienės, tiek parlamento vadovo raginimus. Kaip skelbta, G. Paluckas antradienį atvyko į STT, kur buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Anksčiau buvo skelbta, jog jau praėjusią savaitę parlamentarą tarnyba apklausė kaip specialųjį liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Kaip tada Eltai nurodė tarnybos atstovė, šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir vertinami duomenys, o įtarimai niekam nėra pareikšti. ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vadovauta Vyriausybė. Sinkevičius apie kalbas dėl „Nemuno aušros“ finansavimo: situaciją prašviesintų partijos paaiškinimas Komunikacijos specialistui Karoliui Žukauskui keliant klausimus dėl, jo teigimu, galimai neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo, Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija išties kelia klausimų. Vis dėlto, jis mano, kad į juos turėtų atsakyti arba patys „aušriečiai“, arba atitinkamos institucijos. „Aš manau, kad komunikacijos ekspertas K. Žukauskas padarė savo tyrimą, iškėlė nemažai prielaidų arba nemažai klausimų. Į juos gali atsakyti arba pats R. Žemaitaitis ir jo partijos nariai, kurie finansavo rinkiminę kampaniją, arba kvalifikuotos tyrimų institucijos, įvertinusios, ar nebuvo pažeidimų“, – Eltai penktadienį teigė M. Sinkevičius. „Esu linkęs palikti tą ir įvertinti – ar tai VRK (Vyriausiosios rinkimų komisijos – ELTA) kompetencija, ar tai yra mūsų teisėsaugos institucijos. Daug klausimų neatsakytų. Tą situaciją šiek tiek prašviesintų proaktyvus partijos narių, kurie aukojo, ar partijos lyderių paaiškinimas, kas ten buvo daroma“, – teigė jis. Ketvirtadienį komentuodamas situaciją šalies vadovas Gitanas Nausėda sakė, kad minėtą informaciją turėtų vertinti atitinkamos tarnybos. Prezidento manymu, jeigu įtartina informacija pasitvirtins – pasekmės turėtų būti labai aiškios. „Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje. Čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis. Ir jau šitą samtį supylus, toje taurėje vandens yra sklidina. Man atrodo, tai yra daugiau negu akivaizdu“, – sakė G. Nausėda. Premjerė Inga Ruginienė anksčiau šią savaitę teigė nesusipažinusi su K. Žukausko paviešinta informacija. Kartu ji sakė, kad jei yra kažkokių papildomų duomenų dėl neskaidrumo, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. Savo ruožtu „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius vertindamas situaciją ir paskelbtą informaciją, K. Žukauską lygino su telefoniniais sukčiais ir svarstė, ar tokie veiksmai negalėtų būti užsakyti. Atliko eksperimentą Kaip skelbta, komunikacijos specialistas K. Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje. Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes. Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seim