Investicijų mažėja , bet apimtis didėja

klaipeda.diena.lt · Mar 2, 2026 · Collected from GDELT

Full Article

Atsvara skaičiaus kritimui Fiksuojamas globalus investicijų lėtėjimas, tačiau daugėja vadinamųjų megaprojektų, kurių investicinė vertė itin aukšta ir dažnai nustelbia mažesnius projektus. Investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis teigia, kad turbulencijų pažymėtas kelerių metų ruožas – pandemija, Rusijos karas Ukrainoje, sulėtėjusi Europos ekonomika, darbo rinką sparčiai keičiančio dirbtinio intelekto (DI) ir automatizavimo augimas – neišvengiamai transformavo ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) realybę. „Projektų skaičius mažėjo, bet augo jų vertė. Tai nulėmė vis intensyvesnę konkurenciją dėl projektų, ypač į kovą aktyviai įsitraukus tokioms sunkiasvorėms kaip JAV, Prancūzija, Ispanija ar Lenkija“, – sako E. Čivilis. 2025 m. pasaulyje ryškėjo tendencija: TUI projektų skaičius mažėjo, tačiau jų apimtis augo. „Tą patį matome ir Lietuvoje – projektų įgyvendinama mažiau, bet jie yra didesni. Didesnę vertę kuria tiek augančios investicijos į ilgalaikį turtą (CAPEX), tiek aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamos darbo vietos, kurios užtikrina ir didesnę mokestinę grąžą valstybei“, – akcentuoja „Investuok Lietuvoje“ vadovas. 2022 m. Lietuva pritraukė 57 TUI projektus, kurie sugeneravo 134 mln. eurų investicijas į ilgalaikį turtą, o pernai buvo pritrauktas 31 projektas, bet jų sugeneruota investicijų į ilgalaikį turtą vertė siekė 196 mln. eurų. „Šis pokytis gerai atsispindi skirtingų metų statistikoje, pavyzdžiui, 2022 m. Lietuva pritraukė 57 TUI projektus, kurie sugeneravo 134 mln. eurų investicijas į ilgalaikį turtą, o pernai buvo pritrauktas 31 projektas, bet jų sugeneruota investicijų į ilgalaikį turtą vertė siekė 196 mln. eurų“, – lygina jis. Kalbant apie didelius projektus, jiems Lietuvoje yra net tam skirtas – stambaus projekto – statusas. Žaliasis koridorius tokiems projektams suteikia konkurencingesnių mokestinių paskatų ir sumažina administracinę naštą verslui. Stambiems apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų (prieglobos) projektams, kurių kiekvieno investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė bus ne mažesnė nei 20 mln. eurų (30 mln. investuojant Vilniuje) ir kurie sukurs ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų (200 investuojant Vilniuje), bus taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų laikotarpiui. Projekto vystytojas su Vyriausybe turės sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, kuri suteiks valstybei svarbaus projekto statusą, lemiantį spartesnį projekto įgyvendinimą. Pastarieji tokio masto projektai, prie kurių dirbo ir „Investuok Lietuvoje“, – „Lithuania Defense Services“ (LDS), „Royal Cosun“. Jonavoje veikianti karinės technikos aptarnavimo įmonė LDS pradeda naują plėtros etapą – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įkurs gamyklą, kurioje bus surenkami moderniausi tankai „Leopard 2A8“. Pirmaujantis Nyderlandų žemės ūkio kooperatyvas „Royal Cosun“ planuoja Lietuvoje statyti aukštos kokybės augalinės kilmės baltymų gamyklą. Joje žaliavos būtų perdirbamos netoli jų auginimo vietos, taip spartinant žaliąją ekonomikos transformaciją. E. Čivilis pabrėžia, kad, norint ir toliau išlikti konkurencingiems, vienas iš svarbiausių Lietuvos pranašumų išlieka greitis, o šalies mažumas tampa reikšmingu pranašumu: „Tai leidžia greitai susitarti dėl prioritetų ir pokyčių krypties. Greitį užtikrina ir nuo pernai lapkričio 1-osios įsigaliojęs investicijų greitkelis, kuris padeda mažinti biurokratiją, supaprastinti teritorijų planavimo, statybos ir kitus procesus, su kuriais susiduria stambūs investuotojai.“ „Vis dažniau kalbame apie didelius, strategiškai svarbius projektus, kuriems reikia ne tik reikšmingų investicinių pajėgumų, bet ir sudėtingų infrastruktūrinių sprendimų – pavyzdžiui, itin didelių elektros resursų ar specializuotos inžinerinės aplinkos. Tokiems projektams pritraukti būtinas greitas, koordinuotas ir sisteminis skirtingų sričių – ekonomikos, energetikos, susisiekimo ir kitų – institucijų bendradarbiavimas, taip pat stabili ir nuspėjama aplinka“, – teigia E. Čivilis. Geopolitika ir gynyba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė atkreipia dėmesį, kad TUI skaičiaus mažėjimas ir jų vertės augimas rodo išaugusią geopolitinės rizikos svarbą. Investicijų geografiją šiandien vis dažniau diktuoja ne vien ekonominiai argumentai, bet ir geopolitiniai veiksniai: saugumas, tiekimo grandinių patikimumas, politinis stabilumas. Pasak E. Stonkutės, būtent todėl stiprėja užsakomųjų paslaugų forma, kai įmonės perkelia tam tikras verslo operacijas, pavyzdžiui, gamybą, programinės įrangos kūrimą ar klientų aptarnavimą, į netoliese esančias šalis, kurios taip pat laikomos ir politinėmis bei ekonominėmis sąjungininkėmis (angl. nearshoring ir friend-shoring startegijos). Kapitalas koncentruojasi technologijų ir saugumo sektoriuose, daugėja ilgesnio laikotarpio, su nacionalinėmis strategijomis susietų investicijų. „Šiame kontekste gynybos pramonė tampa savotiška inkarine šaka. Ji pasižymi aukštu kapitalo intensyvumu, ilgais kontraktų ciklais ir stipriu valstybės vaidmeniu – užsakymais, reguliavimu ir subsidijomis, – sako LPK ekonomistė. – Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad iki trečdalio visų TUI Lietuvoje vis dar skirta finansų ir draudimo sektoriui, t. y. paslaugoms. Į apdirbamąją gamybą investuota daugiau nei perpus mažiau, o į prekybos sektorių – dar kelis kartus mažiau.“ Darbo kaštams Lietuvoje augant, brandžias technologijas naudojantiems, mažesnės pridėtinės vertės sektoriams šalis tampa mažiau patraukli. Tačiau aukštos pridėtinės vertės finansinių ir draudimo paslaugų srityje Lietuva išlieka konkurencinga, teigia E. Stonkutė. Pasak jos, gynybos pramonė šiuo metu yra išskirtinė tuo, kad jos investicinį patrauklumą labiau lemia geopolitika ir numatomi valstybiniai užsakymai nei grynoji ekonominė logika. „Kol kas planuojamos užsienio investicijos gynybos sektoriuje dažniau orientuotos į funkcinius, o ne aukštos inovacijos produktus ar paslaugas. Inovacinę kryptį aktyviau plėtoja vietiniai gamintojai, tačiau jie vis dar susiduria su ilgalaikių užsakymų neapibrėžtumu. Būtų itin svarbu, kad gynybos sektorius taptų katalizatoriumi ir civilinės pramonės inovacijoms, tačiau šiuo metu matome labiau prisitaikymo ir „kalibravimosi“ etapą“, – situaciją vertina E. Stonkutė. „Vis dėlto Lietuvai būtina išlaikyti patrauklumą investicijoms ne tik gynybos srityje. Svarbu išlikti konkurencingiems tiek užsienio, tiek vietiniams investuotojams, ypač kai dalis jų svarsto apie investicijų geografinę diversifikaciją, siekdami mažinti rizikas ar optimizuoti kaštus. Žemesnės pridėtinės vertės sektoriams kaštų aplinka Lietuvoje tampa vis sudėtingesnė, – akcentuoja LPK analitikė. – Todėl investicijos į šalies gynybą, politinės ir mokestinės sistemos stabilumas, konkurencingumas, taip pat gana aukštos kvalifikacijos kompetencijų pasiūla yra kertiniai veiksniai, nuo kurių priklausys tiek investicijų pritraukimas, tiek jų išlaikymas ateityje.“ Vis dar perka Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis teigia, kad nepaisant, jog mažėja vadinamųjų plyno lauko investicijų, pats investavimas, pavyzdžiui, įmonių pirkimas ir pardavimas, vyksta kaip įprastai. „Gal mes kartais truputį skirtingai suvokiame, bet geras pavyzdys yra vienas jau baigtas sandoris – „Tele2“ tinklo Baltijos šalyse nupirkimas. Jį įsigijo, atrodo, Kanados pensijų fondas. Dabar baigiamas „Bitės“ tinklo Lietuvoje ir Latvijoje sandoris, jį perka labai stambus amerikiečių fondas. Neoficialiais duomenimis, skaičiuojama, kad tai yra 1 mlrd. dydžio sandoriai, – pasakoja A. Romanovskis. – Tai irgi investicijos, nes tokiais atvejais investuojama į infrastruktūrą, kurios neišsiveši, priešingai nei galima padaryti su čia pastatytomis gamyklomis.“ Iki trečdalio visų TUI Lietuvoje vis dar skirta finansų ir draudimo sektoriui, t. y. paslaugoms. Į apdirbamąją gamybą investuota daugiau nei perpus mažiau, o į prekybos sektorių – dar kelis kartus mažiau. „Yra daugiau tokių sandorių, kai užsieniečiai perka įmones iš lietuvių ar iš kitų užsieniečių. Matau ir pačių lietuvių norą toliau investuoti. Verslininkai nėra užsikrėtę pesimizmu. Baimės labiau tikriausiai yra susijusios su tais, kurie dar gerai nepažįsta mūsų regiono ir kurie tikriausiai, prieš apsispręsdami kelti koją čia ar ne, turi daug išankstinių nusistatymų“, – svarsto LVK prezidentas. Jis sutinka, kad keičiasi pati investicijų struktūra, tačiau, A. Romanovskio teigimu, taip ir turi būti, nes ir pasaulis aktyviai keičiasi. „Kita vertus, mes kėlėme kitą klausimą, kad daug vilčių buvo dėta į Taivano investicijas, kurios turėjo būti milžiniškos. Jos kol kas visiškai neatliepia mūsų lūkesčių, yra absoliučiai minimalios. Čia yra klausimų: ar Taivanui trūksta politinės valios, ar jie dėl kokių nors priežasčių bijo, ar mes paprasčiausiai nesame pasiruošę priimti investicijas. Tačiau Taivanas Slovakijoje, kuri yra prie sienos su Ukraina, daro šimtamilijonines investicijas ir tai neatbaido dėl geopolitinių iššūkių regione“, – atkreipia dėmesį jis. Tiesa, Lietuvos verslininkai ir patys dairosi į kitas rinkas, dažnai tai kaimyninės Latvija ir Lenkija. „Dalis lietuvių užsienyje steigė įmones dėl visokių reguliacinių, pragmatinių dalykų, kai Kinija vykdė prekybos karą prieš mus. Dabar transporto įmonės, girdžiu, truputį dairosi į Latviją ir į Lenkiją, ir taip yra dėl mokestinių klausimų ar migracijos politikos iššūkių, – pasakoja A. Romanovskis. – Tačiau naujų rinkų kolonizatoriais staiga netapome.“ „Tačiau, jei kalbame apie prekybą, eksportą, rinkos pasidarė labai plačios, bet tai nėra investicijos. Lietuviai atidaro duomenų centrus, ypač Azijoje, Lotynų Amerikoje, tai yra tam tikros investicijos, bet labiau infrastruktūra paslaugoms teikti“, – aiškina jis. A. Romanovskis į pokyčius žiūriu optimistiškai: „Nebegyvename taip, kaip prieš pandemiją, Lietuva nėra toks investicijų rojus, kaip kadaise buvo skandinavų garbės reikalas čia investuoti, pirkti įmones Lietuvoje. Arba kai kaimynai lenkai darė milžiniškas investicijas finansų